Labas,
nesitikėjau, kad žmonės taip greitai ir taip stipriai patikės technologijomis – ir tai darys taip uoliai, kad pateiks joms visas didžiausias savo paslaptis. Kasdien.
Kodėl mes taip sunkiai pasitikime vieni kitais ir taip lengvai – technologijomis?
Mane neramina, erzina toks paplitęs ChatGPT naudojimas – pažįstami jį cituoja pokalbiuose kaip patikimą šaltinį; klientai siunčia brief’us (trumpas idėjos ir informacijos aprašas), sugeneruotus ChatGPT – net nepakeistu šriftu, žodžiais, pateikimu; instagram’e kas antras įrašas pakliūvantis į akis yra ChatGPT autorystės… Galvoju: ko vertas buvo mūsų mokymasis, mąstymas, ieškojimas, žinojimas, jeigu lengva ranka visa tai nubraukiame ir atiduodame dirbtiniam intelektui? Ir kaip taip mes juo pasitikime? Kodėl?
Nes mane, pavyzdžiui, nervina jo formuluotės, vartojami žodžiai ar pasiūlymai. Man jie skamba lėkštai, nekūrybiškai ir neįdomiai. Jeigu kažkoks žmogus man siūlytų tokias idėjas žodžiu – galvočiau, kad mes pasiklydome vertime. Dėl to, bent jau kol kas, kūrybiškumo, mąstymo, filosofavimo, savo psichologinės sveikatos – dirbtiniam intelektui neplanuoju patikėti.
„Sugedęs telefonas”
2025 metais didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kurį vykdė Europos transliuotojų sąjunga (angl. European Broadcasting Union, EBU) ir BBC, nustatė, kad dirbtinio intelekto asistentai nuolat klaidingai pateikia naujienų turinį – nepriklausomai nuo platformos, kalbos, teritorijos.
Šiame tyrime profesionalūs žurnalistai įvertino daugiau nei 3 000 ChatGPT, Copilot, Gemini ir Perplexity atsakymų ir nustatė, kad 45 proc. atsakymų turėjo bent vieną klaidą; 31 proc. turėjo rimtas šaltinių klaidas – trūkstami, netinkami arba netikslūs šaltiniai; 20 proc. turėjo dideles tikslumo klaidas – pateikė pasenusią informaciją ar išgalvotas detales; o Gemini pasirodė blogiausiai – net 76 proc. atsakymų buvo rastos didelės klaidos.
Problema yra tame, kad dirbtinio intelekto asistentai tampa informacijos šaltiniu daugybei vartotojų. Ir kas nutinka, kai visi gauname truputį neteisingą informaciją, kokioje realybėje tuomet mes pradedame gyventi?
„Šis tyrimas rodo, kad tokie netikslumai nėra izoliuotas, o sisteminis, tarptautinis ir paplitęs tarp įvairiausių kalbų reiškinys, kuris kelia grėsmę visuomenės pasitikėjimui. Jeigu žmonės nežino, kuo pasitikėti, jie gali nuspręsti netikėti niekuo ir tai gali pakenkti dalyvavimui demokratijoje.” teigė Europos transliuotojų sąjungos vadovas Jean Philip De Tender bbc.co.uk.
Ar tikrai intelektas?
Nors dirbtinio intelekto pavadinimas yra labai paplitęs, tačiau kai kurie ekspertai siūlo vadinti tuo, kuo jis iš tikrųjų yra – didieji kalbos modeliai (angl. large language models), kurie ne mąsto, ne girdi, ne kuria, o generuoja (ir tai yra didelis ir svarbus skirtumas!). Nors mes, žmonės, turime padidintą norą viską personifikuoti – prisiminkime liūdną Spike Jonze lempą iš IKEA reklamos ir tai, kaip norisi dėl jos paliktumo graudintis. Nors tai yra – daiktas! lempa! bet mūsų smegenys suteikia jai žmogišką charakterį ir jausmus.
Ir dabar mes turime didžiuosius kalbos modelius – visiems gerai pažįstamą ChatGPT*, ar kitas alternatyvas, kurie, mūsų akimis, mus supranta, pataria, paguodžia… Daugybė žmonių kasdien gyvena naudodamiesi šių kalbos modelių sugeneruotais patarimais ir netgi pasitelkia juos savo psichikos sveikatos klausimams spręsti, bet aš to daryti neskubėčiau, nes…

Comments
Nothing yet. Say the first thing.
Sign in to join the conversation.