Labas,
kaip tu? Ar čia tik man vienai atrodo, ar streso dabar nestinga? Dronai, raudoni signalai, registrų centro duomenų nutekėjimas… Kažkokios iki tol nepatirtos, naujos situacijos. Pavyzdžiui, savo gimtadienio, kuris yra gegužės mėnesį, rytą pasitikau rūsyje dėl oro pavojaus. Taip dar nėra buvę. O kur dar visi kasdieniai, kiekvieno individualūs, gyvenimiški stresai.
Aš vis dar esu savo akademinėje kelionėje į klinikinės psichologės magistrą, tuo pačiu bandau žongliruoti darbais, namų įrengimu, ir šalia esančiom gyvenimo bangom. Kartais atrodo, kad laikausi kaip sudėtas Jenga bokštas, kuris, menkiausiam pūkeliui praskridus, su griausmu virs ant grindų.
Ir nors žinau visus gero gyvenimo principus bei jų laikausi – visavertė mityba, miegas, sportas, grynas oras, socialiniai ryšiai, – tačiau kartais jau ir to neužtenka. Ir šį mėnesį supratau dalyką, kuriame man reikėtų pasistiebti – tai, kaip aš tvarkausi su stresu. Dėl to nukreipiau savo dėmesį į tai ir pasidalinsiu su tavimi, ko aš imuosi (aišku, jokio woo-woo stuff, tik mokslu pagrįsti reikalai).
Visų pirma, tas „tvarkymasis su stresu” įmantriai skamba – tačiau atkreipkime dėmesį, kad čia yra žodis „tvarkymasis” – o veiksmažodis „tvarkytis” yra aktyvus žodis, kuris skatina mus kažkaip tą stresą tvarkyti – ne ignoruoti jį, ne užsimerkti, o TVARKYTI.
Nes aš pastebėjau, kad vien pagalvojimas apie tai („ai, nieko tokio, susitvarkysiu”) arba kažko darymas, kad išspręsčiau stresinę situaciją, nepadeda. Tokiu būdu aš tiesiog „kaupiu” stresą savyje, kas vėliau pasireiškia įsitempusiais pečiais, galvos skausmu, sutrikusiu miegu arba naktiniais košmarais ir negebėjimu atsipalaiduoti… o kartais palydi iki rimtesnių simptomų.
Comments
Nothing yet. Say the first thing.
Sign in to join the conversation.