Vaikas yra, o vestuvių nėra.

Sveiki, norėčiau užduoti klausimą dėl santuokos. Pradžioje šiek tiek pristatysiu situaciją. Su vyru susipažinome dar studijų laikais prieš 11 metų, suėjom gyventi kartu prieš 4 metus, turime 1 metų dukrytę, bet jis taip ir niekada nepasipiršo. Keisčiausia, kad anksčiau pati nebuvau iki galo tikra, ar tikrai tekėčiau už jo, jei būtų pasiūlęs. Atrodė, kad kažko dar trūksta, abejojau mūsų santykiu. Bet po dukters gimimo kažkas manyje labai pasikeitė – dabar jaučiuosi visiškai tikra, kad tai mano žmogus, su visais jo pliusais ir minusais. Nebenoriu tiesiog „draugauti“ metų metus. Labai norisi jaustis žmona, turėti vyrą, jausti pilną šeimos jausmą, gal net ateityje susilaukti daugiau vaikų. Kai apie tai užsimenu, vyras sako, kad tas „antspaudas“ nieko nepakeis, kad mes ir taip šeima, kad aš pati kuriu problemas ir nemoku tiesiog mėgautis tuo, ką turim. Kartais net klausia, kodėl noriu kažką keisti ir griauti, nors man atrodo, kad aš tiesiog noriu aiškumo ir įsipareigojimo iš jo pusės. Ir tada pradedu abejoti savimi – gal tikrai per daug sureikšminu santuoką? Bet viduje labai skauda, kad jis pats to nenori ir net nejaučia poreikio mane vesti.

Kaip susitaikyti su tokia skirtinga šeimos samprata? Ar čia normalu, kad po tiek metų ir vaiko gimimo man santuoka tapo daug svarbesnė negu anksčiau?