24 valandos Rygoje

Nors pačią pirmą liepos dieną praleidau atokioje Pietų Prancūzijos saloje, antrąją jau buvau pakeliui į Rygą, kur savaitgalį vyko antroji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė Riga Contemporary. Ją organizuoja šiuolaikinio meno centras Kim? kartu su Rygos miesto savivaldybe, o mugės namais jau antrus metus tapo Hanzas Perons - buvęs geležinkelio sandėlis, virtęs kultūros erdve, kurioje industrinė istorija natūraliai susitinka su šiuolaikiniu menu. Šiemet mugė subūrė per 40 galerijų iš 15 šalių - nuo Tokijo ir Niujorko iki Milano, Ciuricho, Helsinkio ir, žinoma, Baltijos šalių. Į Rygą atvykau ketvirtadienio pavakarę, o šeštadienio rytą jau buvau pakeliui į Nidą, tad mano laikas mugėje vėl buvo suspaustas iki labai tikslaus plano, kurio įspūdžiai pasidalinsiu šiame tekste.

Mugės atidarymo ceremonija ketvirtadienio vakarą Hanzas Perons erdvėje turėjo tai, ko dažnai pritrūksta didžiosioms mugėms - jaukumo jausmą, kuris persidengia su profesionalumu. Pirmą kartą vykusi Riga Contemporary pernai per keturias dienas sulaukė daugiau nei 12 tūkst. lankytojų, o šiemet buvo justi, kad mugė grįžta jau ne kaip eksperimentas, bet kaip tvirtėjanti regiono meno rinkos platforma. Atidarymo vakarą erdvė buvo pilna galerininkų, kolekcininkų, meno mecianatų ir kviestinių svečių iš mūsų regiono ir viso pasaulio.

Šiemet Rygoje dalyvavo trys Lietuvos galerijos: The Rooster Gallery ir Galerija Vartai iš Vilniaus bei Meno parkas iš Kauno. Smagu, kad visos trys atsivežė ne „saugius” rinkinius, o aiškiai artikuliuotus pristatymus.