Koncertų dienoraštis (62)

Koncertų dienoraštis

Kaip liūdna dėl tų daugumos žmonių, kurie nepasistengia ateiti pasiklausyti apšildančių grupių. Šiandien, sakyčiau, buvo verta net ir vien dėl apšildymo ateit. McLoudams visad buvo nusispjaut ant žanrų, tai prieš jų koncertą skambėjo modernus karnavalinis psichodelinis rokas ir modernus oldskūlinis repas.

FELLAS šiemet laimėjo Garažą ir LRT Opus talento konkursą. Buvo pasidabinę pėdkelnėm, neperregimais akiniais ir močiutės skarom. Grupė ant tiek gerai groja, taip kietai skamba gyvai, o vokalistas tiek transliuoja energijos, kad net beveik nepastebėjau, kad žodžiai angliški (lietuviški tekstai – mano fetišas). Šitą trūkumėlį man kompensavo BASTA TGTK. Iš jo išaugs geriausias reperis Lietuvoj, paminėsit mano žodį. Toks OG version, tik su talentu. Tiesiog žadą atėmė raiški ir greitaeigė jo artikuliacija, ritmo pojūtis, nenuobodūs rimai ir nevaizdavimas „oi, aš toks poetas“. O dar peroksidiniai plaukai – tikrai kada nors Zilnys parašys, kad čia „lietuviškasis Eminemas“.

MCLOUD koncertas virto sveikinimų koncertu: kūrinius pristatė ir įsijausti trukdė išsipusčiusi ponia vedėja Toma Vaškevičiūtė, o kiekvienai dainai buvo iškviečiamas vis naujas svečias, vienas už kitą kietesnis: Pilaitė, Plié, ba., Akli, Basta... O už geriausią epizodinį vaidmenį apdovanočiau grupės Sipas vokalistės pusantros minutės riksmą. Puikus režisūrinis sprendimas – jų visų moshpitas ant scenos, kaip atsakas apačioj besipoginantiems paaugliams. (Beje, nuo kada McLoud renka šitiek paauglių?)

Antroj daly grupė prisiminė metalistines šaknis, o aš prisiminiau juokingus laikus, kai jie vis neįtiko Devilstone’ui, nes visad buvo kažkokie neaiškūs, nei šis, nei tas. Tikiuosi, šitas įspūdingas koncertas, visi šitie svečiai ir sveikinimai „long live McLoud“ netaps pabaiga, o tik kažko naujo pradžia, ir bus išlaikytas tas firminis kultūrinių patyčių tonusas.

AUSYJE jau buvo pagarbinti BASTA TGTK ir Sraigės Efekto albumai.

Naujo albumo „Lobomatas“ pristatymas. Įspūdį paliko DOMINYKO NIAUROS apšildymas – eksperimentinė elektronika su netikėtais inkliuzais (pvz., bobulių rauda ir paties SE „Tolsta“ perdirbinys), tolydžiame ambiente pamažu dygo ritmo sėklos.

Niaurai atliepė baigiantis SE koncertui nuskambėjęs Foje „Vaikystės stogo“ perdirbinys – kaip ir „Lobomato“ indie rokinis skambesys, perkeliantis į kitą, gal emociškai lengvesnį laiką. Du kūriniai nutrūko ir buvo pradėti iš naujo, bet klaidos tik suteikia ypatingumo ir jaukumo šitoje labai dėmesingoje publikoje. Du nauji grupės nariai raiškiai prisideda prie dabartinės Sraigės Efekto emocinės įvairovės: metalas perauga į reivą, trūkčiojimas į siūbavimą, „Tu kalbi tartum jūra“ užlieja ir užgriūva, muzika virsta iš kieto į skystą kūną ir atgal, tolsta mintys, tolsta jausmas, tolsta viskas, ko aš noriu, salės dūšnumo lygis, nors peiliu pjauk, tik būgnai orą ventiliuoja, nežinau, kaip niekas nenualpo, bet labai patiko.

Antrą dieną iš eilės traukiniu traukiam į Kauną. Vakar stadione lietuviai žaidė futbolą prieš latvius – iš principo broliškos varžybos dėl Baltijos taurės, ypač kadangi esu pusiau latvė. Kaunas apskritai kaskart iš naujo patinka, tiek visokiausių architektūrinių įdomybių, net neužsukant į centrą, tiesiog einant nuo traukinio per Žaliakalnį. O ir Dainų slėnis dailus, pavyzdingai atšviežintas.

Ir bičiuliškose fulės varžybose, ir ramiame FC Baseball koncerte – labai daug apsaugos. Gal čia kaunietiškas dalykas? Gal nežinom vietinių paniatkių? Koncertas mums prasideda nemaloniai, nes apsauginis neįleidžia su masinio naikinimo ginklu – tuščia plastikine gertuve… Grįždami susiradom ją gertuvių krūvoje, bet visgi, manyčiau, organizatoriams vertėtų atsižvelgti, kad tai ne koncertas sausakimšoje arenoje, o vasaros vakaras tvankus ir gal nėra gražu versti žmones pirkti.

Tautvydą gyvai mačiau tik anuomet, kai jis dar buvo junior a. Buvau jo pirmam koncerte Kablyje (2017 m. birželį), kainavo 5 eur. Ypač ryškiai prisimenu pasirodymą Pelėdoj (Profsąjungų rūmuose) 2018 m. su puikiu trečiu EP „The Day He Disappeared“. Tada jam aiškiai trūko grupės – toks pasimetęs buvo scenoje. Dabar FC Baseball yra pasidaręs tikras šoumenas (ilgai tampęs nervus, scenoje atskleidė gerbėjų porai gimsiančio vaiko lytį). Ant Tautvydo žavesio, jo plastiškų judesių ir atsipalaidavimo iš esmės koncertas ir laikosi. Pilnos sudėties grupė teoriškai svorio prideda, bet praktiškai daugelis aranžuočių monotoniškos, nesivystančios, tik atliepiančios ilgas Tautvydo baltas eiles (jis tikrai vienas savičiausių dainų tekstų rašytojų) ir nepaįvairinančios jo balso tembro. Geriausiai suskambėjo kūriniai, paremti klavišiniais – tada išryškėjo ir melodija, ir dinamika, ir kinematografiškumas, kurį žymėjo koncerto įžangoje nuskambėjusi daina iš itališko filmo „Moters kvapas“.

Tiesa, turiu prisipažint, kad nesuprantu FC Baseball pseudonimo. Ar tai oksimoronas? Absurdiškas juokelis? Gal koks memas, kur aš nežinau. Tiesa, sceninė apranga - juodos laisvos kostiuminės kelnės ir ryškūs raudoni sportiniai marškinėliai su užrašu „Cocacola“ - tą pseudonimo beprasmybę lyg ir įprasmino.

Tiesą sakant, truputį apsidžiaugiau, kad neatvyko prancūzai Infecticide, nes vietoj jų pagaliau turėjau progą pamatyti PILAITĘ. Performansas pateisino visus mano didelius lūkesčius. Ginklas rankoje, batai ant aukštų kulnų, įtaigiai vaidinama piktoka arogancija („ko čia pagaliau susizgribot prieit prie scenos?“), intensyvi kūno kalba su pasigraibymais už klyno. Labai patiko kontrastas tarp ekstravagantiško reperio ir nejaukiai šone stypsančio moksliukiško prodiuserio. Pilaitė (kaip ir ankstesnė jų inkarnacija IYE) man atrodo tiesiog intertekstualumo bomba, iškreiptas šiuolaikinio pasaulio, popso, repo veidrodis. Šitą muziką būtų galima analizuoti semiotikos paskaitose, jei nebūtų taip smagu pagal ją šokti.

SH žanro gerbėja nesu, bet atsikūrusi grupė (gyvavo 1990–2004) atrodo susigrojusi ir rimtai nusiteikusi. Ypač verta atrasti jų dainų tekstus (aš neprisimenu pradžios, bet pabaigą pakeist galiu). Malonu suvokti, kad „Sulaužyk saulę“ ir „Sumaišyk mane su cukrum“ taip pat yra mūsų muzikos istorija, net jei jos laiku neįvertinom ir paskui išvis buvom pamiršę. Dar įdomu, kad Juodas Vilnius, sukurtas dviejų puikiai dabarties laiko pulsą jaučiančių grupių, į festą pasikvietė savo laiką pralenkusius kolegas – būtent tokie man atrodo ir Pilaitė, ir SH.

Truputį liūdniau tai, kad didžioji klausytojų masė nesiklausė nei lietuvių, nei žiaurų pankroką daužiusių svečių iš Jungtinės Karalystės DITZ, nes stovėjo užsiėmę vietas prie didžiosios scenos. Nors suprantu, man irgi jokie britai dabar nėra svarbesni už lietuviškas grupes.

ba. eilinį kartą pritrenkė aukščiausio lygio pasirodymu – kruopščiai pasiruoštu, bet kartu laisvu ir nuoširdžiu. Setliste atsiskleidė vienas svarbiausių grupės muzikos bruožų – dinamika – baladės ir trenksmo, trapumo ir sunkumo mainymasis. Be to, dabar ir stilistinė kaita – ba. nebėra į vieno žanro rėmus įspraudžiama grupė. Taip pat tai grupė, išsiauklėjusi savo gerbėjus. Ypač pastačius juos šalia Solo Ansamblio girdisi, kad pastaroji jau iš esmės tapusi šventu kanonu, daugelis jų kūrinių skamba kaip klasika, tiek jie yra nuklausyti ir mylimi, taip sklandžiai jie sklinda. O ba. muzika grikši tarp dantų, jie negroja savo didžiausių hitų, net ir senus kūrinius pergroja naujai, o labiausiai orientuojasi į naujus, kurie dažnai nepatogūs, keisti, nelengvai praryjami. Masinė ekstazė grupei pranešus apie šiąnakt išleidžiamą naują albumą patvirtino, kad Lietuvoje įmanoma eiti į šituo sunkesniu keliu.

Per Solo Ansamblio „Baloje“ prapliupęs lietus kaip reikiant įsilijo per „Vandeny“. Vienas iš gero renginio įrodymų – kai lietus ne trukdo, ne praskirsto žmones, o tik pralinksmina ir suvienija. Debesis skrodė šviesos stulpai, o SA, kaip paprastai, skendo dūmuose, diriguodami spalvotais lietpalčiais šiugždančiai miniai.

O scena! Kokia įspūdinga ir iškalbinga jos laužyta geometrija. Aukštas vertikalus ekranas kairėje, ekranų puslankis gale ir milžiniškas kranas, laikantis sunkų apskritą stogą, po savimi suvienijusį abi grupes. Į tokias scenas žiūrint vis dar sunkoka patikėt, kad jose skamba lietuviška muzika ir kad priešais tokias scenas – dešimt tūkstančių žmonių.

Labai kviečiu prie AUSIES augimo prisidėti tekstu pasidalinant su savo sekėjais.