ar tau tai – pažįstama? Pradėjai naują sportą – kojos pinasi, nepataikai į kamuoliuką, neišstovi ant linijos ar priburbuliuoji vandeny? Tebūnie, tai šokiai – per veidrodį pavydžiai žvelgi į visas grakščiakojes ledi, tuo tarpu tu, kaip ponas Bynas gale kovoji su užuolaidom?
Arba… pagaliau išdrįsai įgyvendinti savo seną svajonę – pradėjai tą projektą, apie kurį taip seniai mąstei, bet… niekas neatrašo emailų, kaip skaičiuoti buhalteriją NEAIŠKU ir taip norisi…
Aš tave suprantu. Taip mečiau daugybę skirtingų jogų, nes taip ir nepavyko įvaldyti varnos pozos ir nusibodo nosim tarkuoti kilimėlį. Dar, aišku, pasilyginau su kitais ir dar labiau sustiprėjo nevykėliškumo jausmas. Mečiau mokymąsi vairavimo teisėms – kai mokytojas juokaudamas pasakė, kad veidrodėlis automobilyje yra ne tam, kad lūpas pasidažytume mes, moteriškaitės (greičiausiai, man tiesiog reikėjo pasiteisinimo mesti šitą erzinantį reikalą), mečiau ir plaukimo pamokas, nes buvo per sunku ir tada sugalvojau, kad man ten nepatinka. Mečiau lenkų kalbos kursus, dainavimo klases, magistro studijas, kūrybinius projektus, bet… tik iki tam tikro laiko.
Sėkmingai išbūnu kartais be galo kankinančiose psichologijos studijose (jau baiginėju 5 metus). Plaukti irgi galiausiai išmokau. Vairuoti – taip pat. Rugsėjį pradėjau kilnoti štangas ir toliau sau kilnoju. Įvykdžiau daug kūrybinių projektų ir dėl kai kurių įgyvendinimo beldžiuosi į įvairias duris, emailus ir širdis po kelis metus.
Kas pasikeitė? Aš sužinojau tai, ko tada, kai mesdavau dalykus, nežinojau. Jeigu tu irgi taip elgiesi – šis mano tekstas kaip tik tau.
Comments
Nothing yet. Say the first thing.
Sign in to join the conversation.