Labas,
tu irgi kartais jautiesi absoliučiai nenormali (-us)?
Anksčiau tai buvo mano natūrali būsena, nes nuolat iš žmonių išgirsdavau:
„nu tu paplaukusi”; „išskridusi”; „iš kosmoso”; „savotiška”; „tu rimtai tokia keista, ar tik apsimeti?”.
Čia renkasi dėmesingi žmonės,
kurie nori giliau suprasti kasdienes situacijas
ir pažvelgti į jas per psichologijos mokslo ir teorijų prizmę.
Prisijunk:
Pavyzdžiui, kaip ir tą kartą, kai atėjau masažui pas naują specialistę ir ji nusprendė su manimi pasidalinti:
„Žinot, prieš jums ateinant aš jaudinausi. Galvojau: kokia ta Beata Tiškevič? Kaip seksis jai daryti masažą? Paklausiau kolegių, kurios prieš tai jus masažavo ir jos pasakė, kad nesijaudinčiau, viskas bus gerai, kad Beata, nors ir labai išskridusi, bet faina.”
Aš taip nemaloniai pasijutau tą akimirką, tiesiog sustingau ir tik teištariau: „Oho.”, bet daugiau nei pas ją, nei į tą saloną nebėjau. Man atrodė, kad elgiuosi su personalu mandagiai ir pagarbiai (o ką dar specifinio reik daryt su personalu masažo salone?), ir tie apibūdinimai mane nustebino.
Tikriausiai, kažkas apie mane žmonėms tikrai yra neįprasto, savotiško, netikėto, nes tokie apibūdinimai mane pasiveja viso gyvenimo metu ir anksčiau aš į juos reaguodavau kaip į liudijimus to, kad man eilinį sykį nepavyko padaryti to, ko labiausiai norėdavau – būti normalia.
Tuomet stengdavausi tai kompensuoti – būti racionalia, labai tvarkinga, labai organizuota = įsitempusia ir nuolat stebinčia save iš šalies, ir kitus, kad tik elgčiausi lygiai taip pat kaip kiti, kad neatrodyčiau „paplaukusi”. Bet dabar…
Galvoju, kaip man gaila, kad tuo metu aš nežinojau to, ką žinau dabar. Ir tie žmonių komentarai iš manęs vos nepavogė labai svarbios mano dalies. Bene pačios svarbiausios!
Kai iš visų jėgų stengiausi įtikti ir niekada nebeišgirsti apibūdinimų, kad esu „paplaukusi”; „išskridusi”; „iš kosmoso”; „savotiška”; „keistoka”, aš pradėjau jausti didelį socialinį nerimą (kas yra logiška – kai nuolat kitus matai kaip potencialios grėsmės šaltinį ir skanuoji savo nesugebėjimą pritapti prie kitų – socialinio nerimo neįmanoma nepajusti) ir man prasidėjo virškinimo sutrikimai (kurie galėjo būti susiję su nuolatine įtampa ir nesaugumo jausmu, jaučiamais, kai būdavau su kitais žmonėmis).
Taigi… per plauką nepraradau savęs ir savo sveikatos!
Jeigu tu irgi kartais girdi tokius komentarus, pasijunti nenormali (-us) ir to gėdijiesi, šis mano laiškas kaip tik tau. Tikiuosi, kad perskaitęs (-iusi) jį ne tik nebesidrovėsi savo kitoniškumo, bet ir suprasi, kokią didelę dovaną tu turi, kurios negalima leisti iš tavęs pavogti.
Comments
Nothing yet. Say the first thing.
Sign in to join the conversation.